Mokyklos psichologas: Kuo jis užsiima?

Paskelbta 2020 m. rugsėjo 22 d., antradienį. Parašė psichologė Laima Vilčinskienė.

 

Psichologė Laima Vilčinskienė

(I korpusas,13 kab.)

El. paštas psichologelaima@gmail.com

Tel. 8 67 573 839 (darbo valandomis)

 

DARBO GRAFIKAS

Pirmadienis 7.30–18.30 val.

Antradienis 7.30–19.00 val.

Trečiadienis 7.30–18.30 val.

Ketvirtadienis 7.30–18.30 val.

Penktadienis 7.30–18.30 val.

 

PIETŲ PERTRAUKA

Pirmadieniais, antradieniais, penktadieniais 12.00–12.30 val.

Trečiadieniais, ketvirtadieniais 13.00–13.30 val.

 

KONSULTAVIMO LAIKAS

 

SAVAITĖS DIENOS

MOKINIŲ

TĖVŲ

MOKYTOJŲ

Pirmadienis

13.00–15.00 val.

 

15.00–17.00 val.

Antradienis

8.00–15.00 val.

16.00–18.00 val.

 

Trečiadienis

8.00–10.00 val.

14.00–16.00 val.

 

 

Ketvirtadienis

8.00–10.00 val.

14.00–16.00 val.

 

 

Penktadienis

11.00–15.00 val.

 

 

 

 

Gimnazijos psichologo darbo tikslas – padėti mokiniui atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis.

Gimnazijos psichologo pagrindinis uždavinys - rūpintis vaikų psichine sveikata ir reikalingų psichologinių ugdymo sąlygų sudarymu.

Gimnazijos psichologo pagrindinės darbo kryptys:

    • vertina mokinio galias ir sunkumus, raidos ypatumus, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas;
    • bendradarbiauja su mokytoju, logopedu, socialiniu pedagogu ir kitais su mokiniu dirbančiais specialistais, numatant ugdymo tikslų ir uždavinių pasiekimo būdus, dirba mokyklos specialiojo ugdymo komisijoje;
    • konsultuoja psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) šių problemų sprendimo klausimais;
    • rengia individualias rekomendacijas mokinių psichologinėms, asmenybės ir ugdymosi problemoms spręsti;
    • konsultuoja mokinius profesijos pasirinkimo klausimais;
    • inicijuoja, rengia ir įgyvendina psichologinių problemų prevencijos programas, padedančias išvengti psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų bei veiksmingiau ugdyti psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų turinčius mokinius;
    • dalyvauja formuojant teigiamą mokyklos bendruomenės požiūrį į psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų turinčius mokinius bei jų ugdymą kartu su bendraamžiais;
    • šviečia mokyklos bendruomenę vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais;
    • renka ir kaupia informaciją, reikalingą konsultuojamų mokinių problemoms spręsti, bendradarbiaudamas su mokyklos bendruomene, esant būtinybei – su kitomis institucijomis (Vaiko teisių apsaugos tarnybomis, psichikos sveikatos centrais, policija ir kt.), bei atlieka mokinių veiklos ir elgesio pamokų metu stebėseną;
    • teikia informaciją apie mokinius, turinčius psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų, suinteresuotiems asmenims ar institucijoms, susijusioms su šių mokinių ugdymu, gavęs tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą;
    • atlieka aktualius mokykloje psichologinius tyrimus atsižvelgdamas į mokyklos bendruomenės poreikius.

 

Kreipkis į gimnazijos psichologę dėl įvairių Tau iškilusių sunkumų ir rūpesčių: 

    • jei kyla sunkumų moksluose,
    • nesutari su draugais,
    • pykstiesi su tėvais ar mokytojais,
    • jei turi mokymosi sunkumų,
    • kamuoja nerimas, depresija, stresas,
    • jei nori geriau pažinti savo temperamento, charakterio savybes,
    • sunku apsispręsti profesijos rinkimosi ar kitais gyvenimo klausimais,
    • jautiesi vienišas, nemylimas,
    • tau liūdna, sunku ir tiesiog norisi su kuo nors pasikalbėti, pasitarti.

Konsultacijos yra konfidencialios.

Dėl konsultavimo ir kitais rūpimais klausimais rašyti adresu: psichologelaima@gmail.com

 

Naudingos nuorodos:

Vaikų linija

Jaunimo linija

Jaunimo psichologinės pagalbos paramos centras

REKOMENDACIJOS. Atostogos ir laisvalaikio planavimas

Paskelbta 2020 m. liepos 02 d., ketvirtadienį. Parašė psichologė Laima Vilčinskienė.

Liaudies išmintis byloja: „Kaip valgai, taip ir dirbi.“ Šią išmintį būtų galima perfrazuoti kitaip: „Kaip ilsiesi, taip ir dirbi.“ Juk visi žinome, kad gerai pailsėję jaučiamės energingesni, daug greičiau ir efektyviau atliekame darbus, būname geros nuotaikos.

Poilsis labai svarbus žmogaus gyvenime, nes mokymasis, darbas, visas šiuolaikinis gyvenimas yra labai intensyvus ir reikalaujantis daug jėgų, susitelkimo. Poilsis svarbus žmogaus ir fizinei, ir psichinei sveikatai.

Norint kokybiškai mokytis, atostogos turi būti produktyvios. Jos turi atstatyti jėgas, kad atostogoms besibaigiant, vėl norėtųsi grįžti į mokyklą. Taigi atostogos – tai ne tik nėjimas į mokyklą, tai pirmiausia galimybė išsimiegoti, reguliariai maitintis ir sportuoti, daugiau laiko leisti su savo šeima ir užsiimti norima veikla.

Poilsio metu labai svarbu santykiai su šeima, bendros veiklos su šeimos nariais planavimas, jų norų atliepimas.

Poilsis turi būti planuojamas, nors daugelis iš mūsų darome tai impulsyviai. Kur ilsėsimės, ką veiksime, dažniausiai nusprendžiame paskutinę minutę.

Laisvalaikis - tai laisvas laikas nuo mokymosi, skirtas atstatyti gyvybines jėgas. Kad laisvalaikis būtų produktyvus ir įdomus, jį reikia planuoti. Žmonėms, kurie geba tinkamai planuoti savo laisvalaikį, geriau sekasi ir kitose gyvenimo srityse: moksle, darbe, versle. Juk sakoma: „Kaip sugebi planuoti savo poilsį, taip sugebi planuoti ir savo darbus.“

Ypač laisvalaikio planavimas aktualus mokykliniame amžiuje, kai moksleiviai turi nemažai laisvo laiko ir ne visada žino, kaip tinkamai jį praleisti, todėl dažnai renkasi televizijos žiūrėjimą, buvimą prie kompiuterio, muzikos klausymąsi, beprasmį pramogavimą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, o ne aktyvesnes veiklas, tokias kaip sportinę, meninę ar kt.

 

Per atostogas

Atsiriboti nuo mobilių telefonų ir visų ryšio priemonių (interneto), nes buvimas virtualioje erdvėje vargina nervų sistemą ir turi tiesioginį poveikį psichinei sveikatai.

Kokybiškas poilsis neįmanomas, jei mes didžiąją jo dalį praleisime internete ir kalbėdami telefonu. Jei sugebėsime atsiriboti nuo mobilių ryšio priemonių, mūsų poilsis bus kokybiškesnis, mes tiesiog greičiau atgausime jėgas, pailsėsime.

Jei visiškai negalima atsisakyti naudotis mobiliomis priemonėmis, tuomet naudojimąsi jomis reiktų apriboti maksimaliai.

Pilnavertės atostogos – jokių minčių apie darbus, mokslus, ir niekas neturi teisės jūsų trukdyti.

Grįžę po atostogų mes suprasime, kad pasaulis be mūsų nesugriuvo.

Jei atostogausite su šeima, kad atostogos būtų kokybiškos, turėtumėte susitarti tarpusavyje kur atostogausite, pvz.: Lietuvoje ar egzotinėje šalyje. Susitarti, ko tikimasi iš atostogų, kokie pagrindiniai akcentai: ar tai istorinių vietų lankymas, ar gulėjimas pliaže, ar slidinėjimas kalnuose.

Visada planuokite savo laisvalaikį, iš anksto susidėliokite prioritetus, susikurkite strategijas. Planuodami laisvalaikį imkitės tokių priemonių: susidarykite veiklų sąrašą, kurios jums patinka; išsirinkite kokias penkias veiklas, kuriomis norėtumėte užsiimti; susidarykite priemonių sąrašą, ko jomis užsiimant jums gali prireikti. Sudarykite veiklos ir priemonių planą kiekvienai pasirinktai veiklai.

Atostogos ir laisvalaikio planavimas

Paskelbta 2020 m. birželio 22 d., pirmadienį. Parašė psichologė Laima Vilčinskienė.

Netradiciškai užbaigdami šiuos mokslo metus po daug iššūkių visiems sukėlusio nuotolinio mokymo ir mokymosi proceso per Microsoft Teams susitikome diskusijai su antrų gimnazijos klasių mokiniais, jų vadovais ir humanitarinių, socialinių mokslų ugdymo skyriaus vedėja Violeta Kriščiūniene, kalbėjomės apie vasaros atostogas ir laisvalaikio planavimą. Diskusijos metu su mokiniais aptarėme laisvalaikio leidimo galimybes, esminius laiko planavimo principus.

Liaudies išmintis byloja: „Kaip valgai, taip ir dirbi.“ Šią išmintį būtų galima perfrazuoti kitaip: „Kaip ilsiesi, taip ir dirbi.“ Juk visi žinome, kad gerai pailsėję jaučiamės energingesni, daug greičiau ir efektyviau atliekame darbus, būname geros nuotaikos. Užsiėmimo metu mokiniai noriai diskutavo apie poilsio svarbą žmogaus gyvenime, nes mokymasis, darbas, visas šiuolaikinis gyvenimas yra labai intensyvus ir reikalaujantis daug jėgų, susitelkimo. Aptarę poilsio svarbą žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai, mokiniai padarė išvadą, jog, norint kokybiškai mokytis, atostogos turi būti produktyvios. Jos turi atstatyti jėgas, o, atostogoms besibaigiant, vėl norėtųsi grįžti į mokyklą. Taigi atostogos – tai ne tik nėjimas į mokyklą, tai pirmiausia galimybė išsimiegoti, reguliariai maitintis ir sportuoti, daugiau laiko leisti su savo šeima ir užsiimti norima veikla.

Su mokiniais kalbėjome ir apie tai, kaip jie supranta laisvalaikį. Laisvalaikis - tai laisvas laikas nuo mokymosi, skirtas atstatyti gyvybines jėgas. Kad laisvalaikis būtų produktyvus ir įdomus, jį reikia planuoti. Žmonėms, kurie geba tinkamai planuoti savo laisvalaikį, geriau sekasi ir kitose gyvenimo srityse: moksle, darbe, versle. Juk sakoma: „Kaip sugebi planuoti savo poilsį, taip sugebi planuoti ir savo darbus.“ Ypač laisvalaikio planavimas aktualus mokykliniame amžiuje, kai moksleiviai turi nemažai laisvo laiko ir ne visada žino, kaip tinkamai jį praleisti. Jie dažnai renkasi televizijos žiūrėjimą, buvimą prie kompiuterio, muzikos klausymąsi, beprasmį pramogavimą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, o ne aktyvesnes veiklas, tokias kaip sportinę, meninę ar kt. Visi kartu ieškojome kuo daugiau tinkamesnių laisvalaikio leidimo būdų, aptarėme, kokios laisvalaikio veiklos yra neprasmingos, t. y. tik eikvojančios laiką ir neteikiančios jokios teigiamos naudos. Diskutavome ir apie tai, kam daugiausiai veltui išvaistome laiko. Daugumos mokinių atsakymai sutapo: juk labai daug laiko iššvaistome naršydami internete, praleisdami „Facebook‘e“, žiūrėdami televizijos laidas, kai tuo tarpu tą laiką galėtume skirti bet kokiai norimai veiklai: susitikimams su draugais, būreliams, pomėgiams, pasivaikščiojimams, važinėjimui dviračiu, bendravimui su šeima ir t. t. Atlikome ir praktines užduotis, kurios mokinius skatino susimąstyti, kaip planuoti laisvalaikį, kaip pasirinkti veiklas, kurios „nepavogtų“ iš mūsų brangaus laiko. Aptarėme, kaip dar galima būtų neprarasti laiko, kokią naudą ar žalą gali duoti tam tikri dalykai. Atsakėme ir į klausimą, ką gauname iš veiklos, užsiimamos laisvalaikiu. Tuomet mes pailsime, patiriame teigiamas emocijas ir malonumo jausmą, smagiai praleidžiame laiką, tampame nepriklausomi, nenuobodžiaujame.

Diskutavome ir apie tai, kaip praleidę laisvalaikį pailsime geriausiai, ar būna situacijų, kai nežinome, ką veikti, ką tokiu atveju darome, ką tokiu atveju galėtumėme patarti savo draugui ar draugei. Diskusijos pabaigoje mokiniai išgirdo ir rekomendacijų: savo laisvalaikį visada reikia planuoti, susikurti jo leidimo strategijas. Po smagios diskusijos vieni kitiems palinkėjome linksmų, įspūdingų ir turiningų atostogų.

Rekomendacijos mokiniams, pedagogams, abiturientams ir tėvams

Paskelbta 2020 m. balandžio 15 d., trečiadienį. Parašė psichologė Laima Vilčinskienė.

   

Reagavimo į patyčias atmintinė

Paskelbta 2019 m. gruodžio 09 d., pirmadienį. Parašė psichologė Laima Vilčinskienė.

Laisvesnė interneto prieiga – daugiau naudos ar žalos?

Paskelbta 2019 m. spalio 05 d., šeštadienį. Parašė psichologė Laima Vilčinskienė.

Per pastarąsias dešimtis metų interneto vaidmuo ypač išaugo. Internetas tapo kone būtinybe darbui, komunikacijai, informacijos paieškoms bei kitoms kasdienėms veikloms. Per visus šiuos metus atlikti tyrimai rodo, jog interneto ir el. ryšio priemonių naudojimas gali turėti teigiamos įtakos vaikų sąmoningumui ir mintiniams procesams[1], socialiniam komfortabilumui[2], žingeidumui, populiarumui tarp bendraamžių[3], kalbinės raiškos bei pažintinių procesų vystymuisi[4]. Taip pat interneto naudojimas gerina vaikų pažintinių procesų vystymąsi, iš jų ypač – vizualinio suvokimo ir erdvinio mąstymo, gebėjimo suvokti kelis skirtingos vizualinės informacijos vienetus vienu metu, diagramų skaitymo[5]. Mokslininkai yra pastebėję, kad tyrimuose dalyvaujantys daug laiko internete leidžiantys vaikai jaučiasi kur kas mažiau vieniši nei tie, kurie internetu nesinaudoja arba naudojasi mažai[6]. Pastaroji mokslininkų išvada gali skambėti paradoksaliai – juk daugiau laiko internete leidžiantys vaikai mažiau laiko praleidžia bendraudami gyvai su bendraamžiais, žaisdami kieme ar namuose. Tačiau vertinant šį aspektą, kuomet internete leisdami laiką vaikai mažiau gyvai bendrauja su savo aplinkos asmenimis, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad internete randami socialiniai tinklai padeda vaikams susisiekti ir bendrauti su asmenimis iš kitų miestų ar net kitų šalių. Kitaip tariant, interneto atsiradimas ne tik kad nesumažino socialinių ryšių lauko, bet ir praplėtė galimybes vaikui nuo ankstyvesnio amžiaus kurti ryšius ir pažinti skirtingų šalių atstovų kultūrą, kas yra ypač vertinamas aspektas šiuolaikinėje visuomenėje. Taigi, interneto prieiga vaikams atnešė daug naujų galimybių kognityvinės veiklos tobulinimui ir socialinių ryšių kūrimui.

Skaityti daugiau...

Pagyrimų įtaka mokinio mokymosi motyvacijai

Paskelbta 2019 m. spalio 01 d., antradienį. Parašė psichologė Laima Vilčinskienė.

Motyvacija – tai veiksmų bei elgesio skatinimas, dygstantis žmogaus psichikoje.

Motyvacija yra labai svarbi, nes apima labai plačią sferą: poreikius, interesus, vertybes, pažiūras, įsitikinimus. Kartu ji veikia jausmus ir emocijas, turi įtakos charakterio formavimuisi. Esant motyvacijai, nuobodulį keičia susidomėjimas, kylantis aktyvumas, energija.

Motyvai – tai yra savotiški jausmų stimuliatoriai, nukreipiantys žmogaus elgesį taip, kad būtų patenkinti kurie nors poreikiai. Teigiama, mokymosi du svarbiausi motyvai galėtų būti tokie: džiaugimasis darbu ir domėjimasis dalyku. Kuo šie motyvai stipresni, tuo vaikui lengviau sekasi mokytis.

Sėkmė yra viena iš svarbiausių motyvacijos sąlygų. Vaikui noras mokytis kyla tada, kai mokykloje jį supa gera emocinė aplinka, jei nepervargsta, dažnai patiria sėkmės ir bendradarbiavimo su kitais džiaugsmą.

Mokymosi procesas yra dvipusis: iš vienos pusės - mokytojas, iš kitos - mokinys. Šis procesas gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jeigu abu jo dalyviai deda pastangas. Be abejo, mokymasis ir jo rezultatai pirmiausia turėtų būti svarbūs pačiam mokiniui, jo tėvams.

Stebima tendencija, kad kiekvienais metais mokinių mokymosi motyvacija mažėja. Mokytojui tenka nemenkas vaidmuo ne tik perteikti mokiniui žinias, bet ir motyvuoti jį mokytis. Ką daryti mokytojui, kaip įnorinti nemotyvuotą mokinį mokytis?

Siekdami paveikti mokinių mokymosi rezultatus, mokytojai naudoja daug įvairių poveikio būdų. Tačiau, kaip teigia Richardas I. Arendsas, „nebepakanka, kad mokytojai būtų vaikams geri ir juos mylėtų, nei kad mokytų remdamiesi vien intuicija, asmeniniais polinkiais ar tradicine išmintimi. Dabartiniai mokytojai atsako už tai, kad jų mokymo būdai būtų veiksmingi“ (Arends 1998: 19). Vienas iš pačių universaliausių skatinimo mokytis būdų yra pagyrimas. Nathanielio Leeso Gage’o ir Davido C. Berlinerio teigimu, „pagyrimas yra lengviausia ir natūraliausia motyvacinė priemonė, prieinama mokytojui“ (Gage, Berliner 1994: 296). Pagyrimo fenomeną tyrė nemažai užsienio mokslininkų (Jere Brophy, Paulas C. Burnettas ir kt.), tačiau Lietuvoje dar pasigendama išsamesnių straipsnių ar tyrimų šia tema, nors akivaizdu, kad ji yra labai aktuali kasdienėje pedagoginėje praktikoje.

Mokslininkai atliko vaikų smegenų aktyvumo tyrimus, kuriais nustatė, kad ne kritika, o pagyrimas geriausiai veikia mokinių motyvaciją mokytis.

Skaityti daugiau...

Leidinys „Vaikai seka tėvų pavyzdžiu“

Paskelbta 2019 m. rugsėjo 15 d., sekmadienį. Parašė psichologė Laima Vilčinskienė.

Priedas
Download this file (2017-09-15. Vaikai seka tėvų pavyzdžiu.pdf)Vaikai seka tėvų pavyzdžiu[2017-09-15]7065 kB

Tai privalėtų žinoti kiekvienas pedagogas

Paskelbta 2019 m. rugsėjo 01 d., sekmadienį. Parašė psichologė Laima Vilčinskienė.

Mokykla turi suteikti vaikams troškimą gyventi, turi pasiūlyti paramą ir pagrindą po kojom tuo gyvenimo periodu, kai susilpnėję  jų ryšiai su tėvais ir šeima.

S Freud, 1910

 

Visiems, kas gaus šį laišką:

Marija nekenčia mokyklos. Eiti į mokyklą – nėra tai, ką ji mėgsta daryti. Nesvarbu, kaip sunkiai ji stengiasi, viskas, ką ji bedarytų, nesiseka. Ji pavargo bandyti. Mokytojai pyksta, kai ji neatlieka užduoties. Vaikai juokiasi iš jos ir vadina kvaila. Marija nebegali normaliai galvoti. Praeitą naktį ji praverkė. Aš galiu pasakyti, kiek skausmo yra jos akyse. Kodėl kiti to nemato?

Ji pabėgs ir pradės gyvenimą iš naujo. Galbūt, ji gali susirasti naujų draugų, kurie neatstums jos. Galbūt, ji gali atrasti ką nors, ką ji gali daryti teisingai. Marija yra pavargusi nuo skausmo. Jai baisu, ji jaučia neviltį. Ar nori kas nors jai padėti? Marija žino, ji bus didžiulė našta kiekvienam. Marija nebegali daugiau to pakelti. Jos greit nebebus. Ji neturi draugų, su kuo galėtų pasidalinti skausmu. Marija negali susitvarkyti su nesėkmėmis ir atmetimu. Marijai reikia taip nedaug, kad būtų laiminga.

Mano vardas Marija

 

KRIZĖ GALI IŠTIKTI KIEKVIENĄ

Nuo gyvenimo sukrėtimų nesame apsaugotas nė vienas. Dažniausi paauglių krizių šaltiniai:

  • Problemos šeimoje: tėvų skyrybos, nesantaika (problemiški santykiai su abiem tėvais ar vienu iš jų).
  • Problemiški santykiai su bendraamžiais.
  • Nesėkmės moksle.
  • Vertybių ar artimų žmonių praradimas.
  • Patirtas pažeminimas ar nusivylimas savimi.

 

VAIKŲ IR PAAUGLIŲ SAVIŽUDYBIŲ YPATUMAI

Dauguma žmonių netiki, kad vaikas ar jaunuolis gali žudytis. Dažniausiai šeima įvykį neigia, sako, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas ar į savižudybę panašus elgesys, o ne suicidinis mėginimas. Visgi vaikai žudosi. Nors savižudybės yra retas reiškinys tarp vaikų iki 12-os metų, bet vis dėlto jos yra dažnesnės, nei dauguma žmonių įsivaizduoja.

Palyginti retai vaikai nusižudo, dažniau mėgina nusižudyti, dar dažniau galvoja apie savižudybę.

Apibendrinant vaikų savižudybes, svarbu atsižvelgti į vaiko sąmoningumą ir mirties supratimą. Skirtingo amžiaus vaikai mirtį suvokia skirtingai.

 

  • Vaikai iki 7 metų suvokia mirtį kaip laikiną, todėl gali pamėginti „truputį numirti“.
  • 7 – 12 metų vaikai mirtį suvokia kaip personifikuotą ir laikiną; mirtį lemia išorinės priežastys.
  • 12 metų vaikai – jauni paaugliai – jau suvokia mirtį kaip gyvenimo pabaigą; mirtį lemia vidiniai biologiniai procesai.
  • Netgi vyresni paaugliai gali klaidingai suprasti mirtį.

 

SAVIŽUDYBĖS ĮSPĖJAMIEJI ŽENKLAI

Elgesio pakitimai:

  • Agresyvus tampa pabrėžtinai socialus, mandagus, o geras tampa agresyvus ir pan.
  • Žalingų įpročių, kurių nebuvo anksčiau, atsiradimas arba jų sustiprėjimas.
  • Asmenybės destrukcija ir asocialaus elgesio atsiradimas (beprasmiškai rizikuoja, pavagia, nuvaro mašiną ar pan.).

 

Kalbėjimas apie mirtį, beprasmiškumą gyventi

 

  • Tiesiog plepėjimas apie mirtį (neviltis dėl problemų sprendimo, beprasmiškas gyvenimas, geriau būtų mirti ir pan.)

 

Gestų kalba (rodo gestą, kaip galima nusižudyti: perbraukia po kaklu, rodo, kaip galima pasikarti ar pan.)

Grasinimas (kai numirsiu, tada žinosit!)

Bandymas

 

Duok tai, ką turi. Tu net neįsivaizduoji, kaip tai gali būti reikalinga žmogui.

 Henris Vodsvertas Longfelas

 

KAIP PADĖTI

 

Parodyti nuoširdų susidomėjimą

Padedant krizę išgyvenančiam žmogui, svarbiausia mažinti jo emocinę įtampą: jam reikia išsikalbėti, išreikšti savo jausmus.

Išklausyti

Leiskite žmogui kalbėti. Dažnai jis jaučia pyktį, gėdą, kaltę. Išklausykite ir supraskite jį.

Neskubėkite vertinti ir teisti

Venkite priklausomybės

Nesiimkite atsakomybės už jo veiksmus.

Ieškokite pagalbos

Kreipkitės į specialistus. Suburkite visus pasiruošusius padėti žmones.

 

NIEKADA NEŽADĖKITE LAIKYTI PASLAPTYJE SAVIŽUDYBĖS KETINIMO.

 

Jeigu įvyko savižudybė arba buvo bandyta nusižudyti – būtina pranešti mokyklos savižudybės prevencijos komandai arba kviesti specialistus iš Vilniaus psichologinės pedagoginės tarnybos telefonu 8 52 650908.

 

Ir dar...

MITAI IR FAKTAI APIE SAVIŽUDYBES:

 

Mitas: Žmonės, kurie kalba apie savižudybę, nesižudo.

Faktas: 80% nusižudžiusiųjų aiškiai įspėjo apie savo ketinimus. Į žmones, kurie kalba apie savižudybę, turi būti žiūrima rimtai. Jie siekia ne tik dėmesio, jie PRAŠO PAGALBOS.

 

Mitas: Kalbos apie savižudybę gali paskatinti mintį taip elgtis.

Faktas: Kalbėjimas apie savižudybę nepaskatins žmogaus aktyviems veiksmams. Atvirkščiai, tai duos galimybę kalbėti apie jausmus.

 

Mitas: Savižudžiai yra psichiškai nesveiki žmonės.

Faktas: Šimtų savižudžių tyrimai rodo, kad, nors savižudis ir yra be galo nelaimingas, jis nebūtinai turi būti psichiškai nesveikas.

 

TIK FAKTAI:

 

Faktas: Savižudybė yra vyraujanti paauglių mirties priežastis.

Faktas: Kiekvienam nusižudžiusiam suaugusiajam tenka vienas bandymas nusižudyti. Kiekvienam nusižudžiusiam paaugliui tenka dešimt bandymų.

Faktas: Žmogus, kartą bandęs žudytis, gali bandyti vėl, jei jam nebus suteikta pagalba įveikiant krizę.

Faktas: Kartais paaugliai slepia savo skausmą po pykčio ar žiaurumo kauke. Jie rizikuoja ar elgiasi destruktyviai, bandydami pabėgti nuo situacijos ar pakeisti ją.

 

 

SAVIŽUDYBĖ YRA PROCESAS, o ne netikėtas įvykis.

parengta vadovaujantis Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos rekomendacijomis

 

KUR KREIPTIS:

PSICHOLOGINĖ PAGALBA TELEFONU

 

Vilniaus „JAUNIMO LINIJA“ 8 800 28888

Budi savanoriai konsultantai

Darbo laikas: I – VII visą parą.

www.jaunimolinija.lt.

 

VAIKŲ LINIJA

Tel.: 116 111

Darbo laikas: I – VII 11:00 – 21:00

http://www.vaikulinija.lt

 

LINIJA DOVERIJA

(parama teikiama rusų kalba)

Tel.: 8 800 77277

Darbo laikas: I – V 16:00 – 20:00

 

VILTIES LINIJA

(parama suaugusiems)

Tel.: 116 123

Darbo laikas: I – VII visą parą

http://www.kpsc.lt/lt/vilties-linija/

 

PAGALBOS MOTERIMS LINIJA

Tel.: 8 800 66366

Darbo laikas: I – VII 10:00 – 21:00

Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt

Rekomendacijos dėmesio sukaupimo pagerinimui

Paskelbta 2019 m. rugsėjo 01 d., sekmadienį. Parašė psichologė Laima Vilčinskienė.


  • Kad galėtumėte dirbti susikaupę, turite turėti motyvų, t.y. suprasti, kas skatina jus dirbti.  
  • Susidarykite tikslų laiko planą. Nusistatykite prioritetus.
  • Praėjus 30 min. nuo mokymosi pradžios, būtina padaryti pertrauką. Ji turi būti ne ilgesnė nei 3 min. Kas 2 val. padarykite ilgesnę 2 val. trukmės pertrauką.
  • Jei jaučiate, jog sunku susikaupti ilgesnį laiko tarpą, pasinaudokite žadintuvu. Nusistatykite tokį laiką, per kurį galėtumėte išlikti pakankamai darbingi ir dėmesingi, kiek reikia.
  • Per pertrauką stenkitės pakankamai judėti.
  • Kaitaliokite mokomąją medžiagą, pakaitomis nagrinėkite įvairias temas.
  • Jei neįmanoma dirbti tylioje aplinkoje, bandykite sau įteigti, jog turite susikaupti ir padaryti tai, ką planavote. Venkite tų triukšmų, kurių išvengti įmanoma. Nesimokykite skambant garsiai muzikai, nors ji jums ir patinka.
  • Įvaldykite pozityviojo žiedo metodą. Pradėdami darbą, mintyse patys sau tarkite: „Viskas, kas  galėtų man sutrukdyti, nepasiekia manęs, trukdančios mintys palieka mane su kiekvienu iškvėpimu, mano darbas įdomus ir aš dirbu susikaupęs“.  Šį susikaupimo pratimą turite daryti kartą per dieną.
  • Atlikite dėmesio koncentraciją lavinančius pratimus.
  • Vykdami į mokyklą pakeliui atidžiai stebėkite jus supančius objektus , jų detales, užrašus ir nuvykę prisiminkite matytas jų detales.
  • Trisdešimt minučių medituokite tam tikra tema, kurią buvote kada nors anksčiau svarstę.  Jos metu leiskite plaukti mintims, kurios jums sukasi galvoje ir neanalizuokite  jų.
  • Jei nesiseka susikaupti, turite atsikratyti  jums trukdančių neteisingų nuostatų, pavyzdžiui: „Aš su tuo nesusidorosiu“,  „Esu per kvailas, kad man pavyktų“ ir t.t. 
  • Atsikratykite baimių, kurios blokuoja jus dirbant. Mokinkitės mąstyti pozityviai, venkite neigiamo minčių formulavimo. 
Mūsų partneriai: