Socialinė pedagogė

Paskelbta 2020 m. rugsėjo 03 d., ketvirtadienį. Parašė svetainės administratorius.

 

Socialinė pedagogė

Žana Pliskačevska

(I korpusas, 15 kab.)

 El. paštas zanapliskacevska@gmail.com

 Tel. 8 67 573 805

 

DARBO LAIKAS

Savaitės diena

Kontaktinės darbo valandos

Tėvų konsultavimo laikas*

Pirmadienis

8.00 – 17.30

8.00 – 10.00

15.30 – 17.30

Antradienis

8.00 – 16.30

-

Trečiadienis

8.00 – 16.00

-

Ketvirtadienis

8.00 – 16.30

-

Penktadienis

8.00 – 16.30

-

 

* Konsultacijos gali vykti ir kitu iš anksto suderintu laiku 15 kabinete, telefonu 8 67 573 805, el. paštu zanapliskacevska@gmail.com 

 

Pietų pertrauka: 11.00 - 11.30 val.

 

 

Socialinio pedagogo veiklos tikslas – rūpintis mokinių socialine gerove, padėti jiems adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, gimnazijoje, racionaliau išnaudoti visas teikiamas galimybes lavintis, mokytis, tapti savarankiškais asmenimis.

Socialinio pedagogo veiklos turinys:

  • Dirba su asmeniu (individualus darbas) – mokiniu, tėvais ar teisėtais mokinio atstovais, pedagogais ir kitais gimnazijoje dirbančiais specialistais.
  • Vertina ir padeda spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikams kylančiais sunkumais (pagrindinių vaiko reikmių tenkinimo, saugumo užtikrinimo), dirba su mokiniais, priklausomais nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, patiriančiais seksualinį ir fizinį išnaudojimą, vykdo mokymosi motyvacijos, lankomumo, emocinių ir elgesio bei kitų problemų sprendimo prevenciją.
  • Padeda tėvams ar teisėtiems mokinio atstovams ugdyti savo vaiką: suprasti jo socialinius ir psichologinius poreikius, jų tenkinimo svarbą, geriau suprasti vaiko, turinčio vystymosi sunkumų, poreikius, tėvų teises ir pareigas. Informuoja tėvus apie jų teisę gauti socialinę ir pedagoginę pagalbą.
  • Bendradarbiauja su klasių vadovais, kitais pedagogais, specialistais, gimnazijos administracija sprendžiant mokinių socialines – pedagogines problemas, ieškant efektyvių pagalbos būdų. Padeda jiems geriau suprasti, kaip mokinių socialinės problemos veikia jų elgesį, pažangumą, lankomumą. Teikia siūlymų, kaip būtų galima gerinti socialinį pedagoginį klimatą, sukurti jaukią, saugią darbo aplinką.
  • Tiria socialinės – pedagoginės pagalbos poreikį. Organizuoja ir koordinuoja socialinės – pedagoginės pagalbos teikimą ir vertina jos kokybę.
  • Kartu su gimnazijos personalu, visuomeninėmis organizacijomis ir socialiniais partneriais iš kitų institucijų atlieka šviečiamąjį informacinį darbą.
  • Inicijuoja išteklių, kurie būtini mokinių ir jų šeimų poreikiams patenkinti, gavimą.
  • Palaiko ryšius su įvairiomis valstybinėmis įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą.
  • Atstovauja ir gina mokinių teises gimnazijoje, teisėsaugos ir kitose institucijose.
  • Kartu su klasių vadovais, kitais ugdytojais rūpinasi mokinių socialinių įgūdžių ugdymu.

Rūkymo priklausomybės prevencija

Paskelbta 2020 m. gegužės 28 d., ketvirtadienį. Parašė socialinė pedagogė Aistė Bakanauskaitė.
 

Rūkymas. Pirmoji dalis: Būkime smalsūs. Skaičiai.

Lietuvoje rūkančiųjų statistika keičiasi beveik kasmet ir, deja, į blogąją pusę. Rūkymas plinta kaip virusas, o rūkančiųjų tarpe ypač daugėja paauglių skaičius. Nebe paslaptis, kad smarkiai daugėja elektronines cigaretes rūkančių paauglių. Be to, išpopuliarėjus elektroninėms cigaretėms, ankstėja rūkančiųjų amžius, elektronines cigaretes pradeda rūkyti vis daugiau 13–18 metų paauglių.

Nors mokykloje rūkyti griežtai draudžiama, paaugliai yra smalsūs ir maištaujantys – jie nori viską išbandyti. Per pertraukas bėgama rūkyti į nestebimas mokyklos teritorijas, o visus sukontroliuoti darosi nebeįmanoma. Dėl cigarečių ar jų pakaitalų skonių ir kvapų įvairovės rūkymą galima vis labiau nuslėpti, tuo tarpu, prevencinės pamokos paaugliams palaipsniui tampa ne tik neveiksmingos, o ir juokingos.

Pristatome Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos iniciatyvą – žurnalistines edukacines keliones Kauno miesto mokiniams, kurių metu vaikai susitinka su mokslininkais, žurnalistais, švietėjais ir žmonėmis, turinčiais ką pasakyti apie priklausomybes bei jų žalą žmogui ir visuomenei. Šios iniciatyvos dėka parengėme mokomojo turinio vaizdo medžiagą apie rūkymo priklausomybę ir pasekmes.

Kelių trumpų dalių vaizdo medžiaga jokiu būdu neatsakys į visus klausimus ir neišgelbės pasaulio nuo rūkymo, tačiau mes tikimės, jog tokiu laidos formatu paskatinsime jaunąjį žmogų būti smalsiu ir pačiam užduoti klausimus pasauliui. Ne vieną, o daug klausimų - prieš kažko imantis ir darant.

Pirmoji dalis: Rūkymas. Būkime smalsūs. Skaičiai.

Laidos vedėjas ir montuotojas - savanoris, Kauno technologijos universiteto absolventas Titas Tupinis
Rekomendacijas rengė psichologė Agnė Benikė
Reportažų filmavimo grupė – Kauno miesto mokyklų ir Vaikų dienos centrų mokiniai
Žurnalistinių edukacijų organizatoriai Nida Gruodienė, Agnė Benikė ir Pranas Benikas

Apie iniciatyvą skaitykite:
https://saugausvaikomokykla.lt/index.php/142-info/naujienos/531-prevencine-edukacine-grupe

 
 

Kaip kalbėti su vaikais krizės situacijoje

Paskelbta 2020 m. balandžio 01 d., trečiadienį. Parašė socialinė pedagogė Aistė Bakanauskaitė.

Vaizdo įrašas skirtas tėvams (globėjams, rūpintojams) ir kitiems suaugusiesiems, bendraujantiems su vaikais. Vaizdo medžiagoje pateikiamos rekomendacijos, kaip kalbėti su vaikais krizės situacijoje, kokio pobūdžio informaciją jiems suteikti, pristatoma keletas būdų kaip padėti vaikui nurimti.

Rekomendacijas parengė Nacionalinės švietimo agentūros Psichologijos skyriaus specialistai. 

5 patarimai, kaip padėti paaugliams kovoti su stresu

Paskelbta 2020 m. sausio 20 d., pirmadienį. Parašė socialinė pedagogė Aistė Bakanauskaitė.

Straipsnį rasite Bernardinai.lt interneto dienraštyje.

Pagrindiniai savanorystės principai

Paskelbta 2019 m. lapkričio 06 d., trečiadienį. Parašė socialinė pedagogė Aistė Bakanauskaitė.
Pagrindiniai savanorystės principai trumpai

 Šaltinis:  http://socialbreeze.lt/ 

Ką daryti, jei vaikas pabandė alkoholio ar narkotikų?

Paskelbta 2019 m. rugsėjo 26 d., ketvirtadienį. Parašė socialinė pedagogė Aistė Bakanauskaitė.

Alkoholis ir narkotikai – dažni svečiai paauglystėje

Siekis viską išbandyti lemia, kad paauglystė yra tas laikas, kada dažniausiai pradedama vartoti alkoholį ar narkotikus.  Šios medžiagos smegenyse sukelia pažinimo, asmenybės raidos sutrikimus, jas vartojantys paaugliai turi prastesnę atmintį, daugiau dėmesio sutrikimų, sunkiau valdo emocijas.

Pradedama nuo eksperimentavimo

Pirmiausia paaugliai pabando, tai daro nereguliariai. Vartojimo intensyvumas neretai priklauso nuo pirmųjų bandymų patirties ir draugų įtakos. Visgi svarbu žinoti, kad tas pats psichoaktyviosios medžiagos kiekis paauglį veikia skirtingai negu suaugusįjį: kuo jaunesnis amžius, tuo mažesnio kiekio užtenka, kad atsirastų priklausomybė.

Kaip atpažinti?

Nereikia būti specialistu, kad suprastumėte, ar Jūsų vaikas eksperimentuoja su  psichoaktyviosiomis medžiagomis, – tai gali išduoti kvapas, išvaizda ar elgesys. Jei paauglys rūkė kanapes, akys gali būti paraudusios ir primerktos, vyzdžiai susitraukę. Jei buvo vartoti alkoholiniai gėrimai, vyzdžiai bus išsiplėtę, bus sunku sukoncentruoti žvilgsnį. Žaizdos aplink burną, dažų dėmės ant drabužių, nuolatinė sloga, buitinės chemijos kvapas gali būti ženklas, kad vaikas svaiginasi lakiosiomis medžiagomis.

Kaip reaguoti?

Žinia, kad jūsų vaikas išbando ar vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, gali būti netikėta, todėl paprastai kyla daug emocijų. Visgi svarbu susivaldyti, neatstumti vaiko, o jam padėti – pasikalbėti, išklausyti ir imtis veiksmų nurimus. Nežinojimas, ką daryti, dažnai paskatina atidėti sprendimą dėl pagalbos vaikui. Neatidėliokite – kuo anksčiau reaguojama, tuo lengviau paaugliui atsisakyti žalingų įpročių!

Kaip padėti vaikui?

Paskatinti vaiką dalyvauti Ankstyvosios intervencijos programos užsiėmimuose – tai mokslo ir faktiniais duomenimis pagrįsta tarptautinė programa, skirta 14–21 metų jaunuoliams, kurie eksperimentuoja su alkoholiu ar narkotikais, bet dar nėra priklausomi nuo jų. Ja siekiama motyvuoti jaunimą atsisakyti vartojimo: paneigti su vartojimu susijusius mitus, sužinoti apie vartojimo rizikas ar žalą, geriau suprasti save bei keisti elgesį.

Ankstyvosios intervencijos programa trunka iki 10 valandų, kurios apima pradinį ir baigiamąjį pokalbius bei 8 valandų praktinius užsiėmimus grupėje. Dalyvavimas grupėje yra konfidencialus.

Kuo ši programa išskirtinė?

  • Suteikia galimybę atvirai kalbėtis jaunimui aktualiomis temomis be smerkimo ar moralizavimo.
  • Ugdytis kritinį mąstymą, reflektuoti savo jausmus, būti suprastiems.
  • Ieškoti atsakymų kartu su bendraamžiais per interaktyvius metodus.
  • Būti psichologiškai atsparesniam, keisti savo pasirinkimus ir gauti vienam kito palaikymą.

 

Kaip užsiregistruoti?

Užpildyti prašymo formą internetu https://bit.ly/2m9c1I8

Atsiųsti prašymą el. paštu intervencija@vvsb.lt

Atvykti į Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biurą adresu Polocko g. 12-2, Vilnius.

Pasiteirauti daugiau apie programą telefonu +370 659 92 694.

 

Šiuo metu yra renkama nauja grupė!

Daugiau informacijos apie programą:

https://ntakd.lrv.lt/lt/prevencija/ankstyvoji-intervencija

https://www.vvsb.lt/ankstyvosios-intervencijos-programa/

Ką daryti, jei vaikas pabandė alkoholio ar narkotikų?

Paskelbta 2019 m. rugsėjo 26 d., ketvirtadienį. Parašė socialinė pedagogė Aistė Bakanauskaitė.

Alkoholis ir narkotikai – dažni svečiai paauglystėje

Siekis viską išbandyti lemia, kad paauglystė yra tas laikas, kada dažniausiai pradedama vartoti alkoholį ar narkotikus.  Šios medžiagos smegenyse sukelia pažinimo, asmenybės raidos sutrikimus, jas vartojantys paaugliai turi prastesnę atmintį, daugiau dėmesio sutrikimų, sunkiau valdo emocijas.

Pradedama nuo eksperimentavimo

Pirmiausia paaugliai pabando, tai daro nereguliariai. Vartojimo intensyvumas neretai priklauso nuo pirmųjų bandymų patirties ir draugų įtakos. Visgi svarbu žinoti, kad tas pats psichoaktyviosios medžiagos kiekis paauglį veikia skirtingai negu suaugusįjį: kuo jaunesnis amžius, tuo mažesnio kiekio užtenka, kad atsirastų priklausomybė.

Kaip atpažinti?

Nereikia būti specialistu, kad suprastumėte, ar Jūsų vaikas eksperimentuoja su  psichoaktyviosiomis medžiagomis, – tai gali išduoti kvapas, išvaizda ar elgesys. Jei paauglys rūkė kanapes, akys gali būti paraudusios ir primerktos, vyzdžiai susitraukę. Jei buvo vartoti alkoholiniai gėrimai, vyzdžiai bus išsiplėtę, bus sunku sukoncentruoti žvilgsnį. Žaizdos aplink burną, dažų dėmės ant drabužių, nuolatinė sloga, buitinės chemijos kvapas gali būti ženklas, kad vaikas svaiginasi lakiosiomis medžiagomis.

Kaip reaguoti?

Žinia, kad jūsų vaikas išbando ar vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, gali būti netikėta, todėl paprastai kyla daug emocijų. Visgi svarbu susivaldyti, neatstumti vaiko, o jam padėti – pasikalbėti, išklausyti ir imtis veiksmų nurimus. Nežinojimas, ką daryti, dažnai paskatina atidėti sprendimą dėl pagalbos vaikui. Neatidėliokite – kuo anksčiau reaguojama, tuo lengviau paaugliui atsisakyti žalingų įpročių!

Kaip padėti vaikui?

Paskatinti vaiką dalyvauti Ankstyvosios intervencijos programos užsiėmimuose – tai mokslo ir faktiniais duomenimis pagrįsta tarptautinė programa, skirta 14–21 metų jaunuoliams, kurie eksperimentuoja su alkoholiu ar narkotikais, bet dar nėra priklausomi nuo jų. Ja siekiama motyvuoti jaunimą atsisakyti vartojimo: paneigti su vartojimu susijusius mitus, sužinoti apie vartojimo rizikas ar žalą, geriau suprasti save bei keisti elgesį.

Ankstyvosios intervencijos programa trunka iki 10 valandų, kurios apima pradinį ir baigiamąjį pokalbius bei 8 valandų praktinius užsiėmimus grupėje. Dalyvavimas grupėje yra konfidencialus.

Kuo ši programa išskirtinė?

  • Suteikia galimybę atvirai kalbėtis jaunimui aktualiomis temomis be smerkimo ar moralizavimo.
  • Ugdytis kritinį mąstymą, reflektuoti savo jausmus, būti suprastiems.
  • Ieškoti atsakymų kartu su bendraamžiais per interaktyvius metodus.
  • Būti psichologiškai atsparesniam, keisti savo pasirinkimus ir gauti vienam kito palaikymą.

 

Kaip užsiregistruoti?

Užpildyti prašymo formą internetu https://bit.ly/2m9c1I8

Atsiųsti prašymą el. paštu intervencija@vvsb.lt

Atvykti į Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biurą adresu Polocko g. 12-2, Vilnius.

Pasiteirauti daugiau apie programą telefonu +370 659 92 694.

 

Šiuo metu yra renkama nauja grupė!

Daugiau informacijos apie programą:

https://ntakd.lrv.lt/lt/prevencija/ankstyvoji-intervencija

https://www.vvsb.lt/ankstyvosios-intervencijos-programa/

Atmintinė moksleiviams!

Paskelbta 2019 m. rugsėjo 15 d., sekmadienį. Parašė socialinė pedagogė Aistė Bakanauskaitė.

Ką daryti, jei paauglys eksperimentuoja?

Paskelbta 2019 m. balandžio 02 d., antradienį. Parašė socialinė pedagogė Aistė Bakanauskaitė.
Kaip elgtis sužinojus, kad paauglys bandė rūkyti ar ragavo alkoholio? Ko paklausti bei kaip teisingai reaguoti, pasakoja video siužeto herojai! O ką darėte Jūs?  
 
 

Interaktyvi mokymo priemonė „Kaip atpažinti patyčias“

Paskelbta 2019 m. kovo 14 d., ketvirtadienį. Parašė socialinė pedagogė Aistė Bakanauskaitė.

Sąmoningumo didinimo mėnuo BE PATYČIŲ 2019 – puiki proga stiprinti mokyklos bendruomenę ir mažinti patyčias, todėl kviečiame aktyviai dalyvauti įvairiose prevencinėse veiklose.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota kampanija „Už saugią Lietuvą“ kartu su partneriais „Vaikų linija“ sukūrė testą „Įveik patyčias“. Ši interaktyvi mokymo priemonė skirta visai mokyklos bendruomenei – mokytojams, mokiniams ir jų tėvams – padėti atpažinti patyčias kasdieninėse situacijose ir mokytis į jas reaguoti tinkamai. Testą rasite adresu: http://uzsaugialietuva.lt/testas/

Patyčių atpažinimo testą galite rasti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tinklapyje, skiltyje „Švietimas“, „Patyčių ir smurto prevencija“.

Šiuolaikiška interneto svetainė jaunimui www.askritiskas.lt

Paskelbta 2019 m. vasario 27 d., trečiadienį. Parašė socialinė pedagogė Aistė Bakanauskaitė.

Departamentas, reaguodamas į šias tendencijas bei įvertinęs geriausią kitų šalių patirtį, sukūrė naują, interaktyvią interneto svetainę jaunimui nuo keturiolikos metų – www.askritiskas.lt (turi ir mobilią versiją).  Jos turiniu siekiama tinkamai informuoti jauną žmogų, suteikiant žinių apie psichoaktyviąsias medžiagas, jų vartojimo poveikį ir rizikas. Taip pat siekiama skatinti atvirai bendrauti, veikti, nebijoti iššūkių ir atsakomybės, o svarbiausia – sveikai ir įdomiai gyventi, pasitikėti savimi.Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) nuolat atlieka psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir su jomis susijusių pasekmių stebėseną, pasitelkdamas įvairius mokslu grįstus įrodymus. Vienas patikimiausių ir nuosekliai atliekamų tyrimų Lietuvoje dėl jaunimo vartojimo ypatumų yra ESPAD tyrimas. Paskutiniai jo duomenys rodo, kad nuo 1995 m. narkotikų vartojimo vidurkis tarp 15–16 metų mokinių išaugo beveik 6 kartus. Tai tik patvirtina, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija nėra pakankamai efektyvi – jauniems žmonėms sudėtinga priimti atsakingus sprendimus dėl minėtų medžiagų vartojimo. Tai lemia ir nuolat besikeičiantis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kontekstas: internetu platinama daug jaunimą klaidinančios informacijos apie psichoaktyviąsias medžiagas, atsiranda vis daugiau galimybių įsigyti naujų psichoaktyviųjų medžiagų (2018 m. – 53) ir atsisiųsti iš kitų šalių.

Suomiška pozytyvaus ugdymo schema

Paskelbta 2018 m. lapkričio 05 d., pirmadienį. Parašė socialinė pedagogė Aistė Bakanauskaitė.

Dažnai susiduriame su situacija, kai vaiko elgesys yra „mums nepriimtinas“ (lietuviškai vadinamas „netinkamu“). Dalinamės  suomiška pozityvaus ugdymo schema, kuri padeda nepasiklysti savo pačių emocijose ir situaciją suprasti labai paprastai. Auksinė taisyklė: išoriniam elgesiui daro įtaką vidinės priežastys, kurios nėra matomos išorėje!

Šaltinis: Suomiškas ugdymas

 

10 dalykų, kuriuos privalo girdėti kiekvienas vaikas

Paskelbta 2018 m. spalio 22 d., pirmadienį. Parašė socialinė pedagogė Aistė Bakanauskaitė.

Informacija vaikams, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas

Paskelbta 2017 m. rugsėjo 04 d., pirmadienį. Parašė socialinė pedagogė Žana Pliskačevska.

Mūsų partneriai: